REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kas būtų daroma, jeigu Lietuva būtų užpulta ir tėvynę tektų ginti, numato galiojantis įstatymas ir jį įgyvendinantys kiti teisės aktai. Tarp jų – Lietuvos banko siūloma tvarka, kaip būtų atsiskaitoma už pirkinius, jeigu jei įprasti atsiskaitymai banko kortelėmis sutriktų.

Kas būtų daroma, jeigu Lietuva būtų užpulta ir tėvynę tektų ginti, numato galiojantis įstatymas ir jį įgyvendinantys kiti teisės aktai. Tarp jų – Lietuvos banko siūloma tvarka, kaip būtų atsiskaitoma už pirkinius, jeigu jei įprasti atsiskaitymai banko kortelėmis sutriktų.

REKLAMA

Tvarkoje numatoma, kokias mokėjimų paslaugas, kokie bankai turėtų užtikrinti. Taip pat įvardijama, kad bus ribojama suma, kokią sumą gyventojams būtų leidžiama atsiskaityti kortele, perkant būtiniausių prekių.

Tačiau Lietuvos bankas neatskleidžia, kokia būtų maksimali suma, kurią būtų galima išleisti vienu apsipirkimu.

Prasidėjus karus – mobilizacija ir ne tik prievolininkų šaukimas

Pastarąjį kartą Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymas buvo keičiamas praėjusių metų viduryje, kai ėjo jau antri Kremliaus režimo agresijos prieš Ukrainą metai.

REKLAMA
REKLAMA

Įstatyme numatyta, kad mobilizacija – tai valstybės, savivaldybių institucijų, įstaigų ir ūkio subjektų veiklos pertvarkymas, taip pat prievolininkų šaukimas į karo tarnybą ginti valstybės.

REKLAMA

Mobilizaciją, kai prireikia ginti tėvynę, skelbia Seimas. Jis gali skelbti visuotinę (visoje Lietuvoje) arba dalinę (dalyje teritorijos) mobilizaciją.

Ginkluoto užpuolimo atveju, kai kyla grėsmė valstybės suverenumui ar teritorijos vientisumui, prezidentas skelbia mobilizaciją ir teikia šį sprendimą tvirtinti artimiausiame Seimo posėdyje.

Prezidentas gali skelbti visuotinę arba dalinę mobilizaciją. Seimas patvirtina arba panaikina prezidento sprendimą.

Jeigu prasidėtų karas ir būtų paskelbta mobilizacija, valstybės įstaigos ir privačios įstaigos, pavyzdžiui, bankai ir parduotuvės, veiktų ypatingu režimu.

REKLAMA
REKLAMA

Trečiadienį Lietuvos bankas kaip tik oficialiai registravo projektą nutarimo „Dėl bankams skirtų mokėjimo paslaugų teikimo ir grynųjų pinigų išdavimo mobilizacijos metu reikalavimų aprašo“.

Didieji bankai turės užtikrinti paslaugų tiekimą

Aprašas būtų taikomas Lietuvoje veikiantiems bankams, kurie turi daugiau kaip 5 proc. visų gyventojų indėlių, daugiau kaip 5 proc. visų šalies bankų klientų ir kurių metinė mokėjimo paslaugų gyventojams apyvarta viršija 10 proc. jų metinės apyvartos.

Šiuos reikalavimus atitinka visi didieji šalies bankai – pvz., „Swedbank“, SEB ar „Luminor“.

Aprašas numato, kad bankų teikiamos paslaugos mobilizacijos metu privalo apimti mokėjimo paslaugų teikimą ir grynųjų pinigų išdavimą fiziniams ir juridiniams asmenims.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Be to, bankai turi siekti įgyvendinti priemones, kad fizinėse prekybos vietose neveikiant mokėjimo kortelių atsiskaitymams dėl ryšio sutrikimų, būtų naudojamas atsiskaitymo režimas, kai kortelių skaitytuvai yra atjungti (angl. off-line) nuo ryšių linijų.

Panašiu off-line principu mokėjimo kortelėmis galima atsiskaityti, pavyzdžiui, skrendant lėktuvu.

„Naudojant off-line režimą, per vieną off-line režimo įjungimo laikotarpį su banko išduota mokėjimo kortele galima atsiskaityti įsigyjant būtiniausių prekių (maisto, vaistų, degalų) ne daugiau kaip už Lietuvos banko nustatytą sumą iš prekybininkų, kurie yra pasirengę priimti mokėjimus kortele off-line režimu“, – numato Lietuvos banko aprašo projektas.

REKLAMA

Be to, atsiskaitant off-line režimu visada būtų atliekamas saugesnis mokėjimo operacijos autentiškumo patvirtinimas, t. y. kortelė turi būti įstatoma į kortelių skaitytuvą ir suvedamas PIN kodas.

Konkrečios pinigų sumos neatskleidžia

Lietuvos bankas portalui tv3.lt neatskleidė sumos, kurią būtų galima išleisti tokiu apsipirkimu. Taip pat nepaaiškino, kaip ji buvo ar būtų apskaičiuojama.

Pasak jo atstovų, bankai turi veiklos tęstinumo planus, kuriuose numato priemones ir veiksmus, kurių imtųsi įvairių iššūkių atveju.

„Šis dokumentas iš esmės papildys minėtus planus, juo yra kuriamas naujas, papildomas apsaugos elementas – nauja galimybė tam tikromis aplinkybėmis užtikrinti, kad dingus ryšiui būtų galima naudotis mokėjimo kortelėmis kritiniams atsiskaitymams.

REKLAMA

Valdant įvairias rizikas, veiklos tęstinumo planai yra konfidencialūs, jūsų minima mokėjimo operacijų suma taip pat priskiriama prie šios informacijos, tad jos atskleisti negalime“, – informavo Lietuvos bankas.

Vyriausybės nutarimu dėl Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo įgyvendinimo, Lietuvos bankui esą patikėta koordinuoti mokėjimo paslaugų teikimą ir grynųjų pinigų išdavimą, pasitelkiant komercinius bankus, nustatyti jų atrankos kriterijus, paslaugų teikimo organizavimo, koordinavimo tvarką bei principus.

Tikras durniu laivas
Tikras durniu laivas
Kiek galima kelt panika salyje ir gasdinti zmones, nuo ryto iki vakaro visur kalbos apie tuojau pat busianti kara, tai dar ismete naujiena kad neliks pinigu, ar tas banko ponas nori kad visi pultu i bankus pasiimti savo pinigus, kazkoks durniu laivas, dar valdzia stebisi kad nebeliko investuotoju...
Kasčiūnas taps ministru, Lietuvai šakės. Kartu su anūku nuvarys šalį taip, kad bus įvestas karo stovis, bus uždrausta bet kokia konservatorių šaikos kritika, bus nusavinamas NT, aišku, neliečiant kai kurių privačių mokyklų, gal būt net nacionalizuojamos santaupos(neliečiant anūko milijonų). Gerovės šalis. Nausėda bijo pasakyti griežta NE, matyt yra kompromatų, kuriais jis yra surištas, ypač prieš rinkimus.
bulvarinis skaitalas, nusivaziavo visiškai..... Kame problema? Jei turi banke pinigų -išsigrynink jau šiandien. Nes tie nevispročiai tikrai karą prisišauks, kad nereikėtų rinkimų rengti. Manau, kad tikslas toks.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų